Trečiadienio ryte popiežius susitiko su beveik dviem šimtais iš Prancūzijos atvykusių piligrimų, daug iš kurių visuomenėje kvalifikuojami ir gyvena kaip „vargšai“. Šią piligrimystę organizavo Sapelio (Le Sapell) solidarumo draugija ir pora parapijų. Sapelio draugija gimė prieš trisdešimt metų, siekdama padėti tiems, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių, dažnai netikėtai, prarado gyvenimo saugumą – namus, darbus, kurie nebemato alternatyvų. Dažnai tai vyresnio amžiaus žmonės, kartais vienišos mamos, kartais nedidelio išsilavinimo ar nepaklausių profesijų vyrai.
Sapelio draugijos steigėjas yra t. Juozapas Wresinski, labai iškili XX amžiaus antros pusės katalikų figūra Prancūzijoje. Šis lenkų kilmės kunigas veržėsi apaštalauti į pačias skurdžiausias vietas, pabuvojo skurdžiuose kaimeliuose, degraduojančiuose priemiesčiuose, fabrikuose, pokario pabėgėlių stovyklose, patirdamas šilto ir šalto, simpatijų ir priešiškumo. Prieš mirtį 1987 metais jį supo tokia pagarba, kad jis buvo kviečiamas kalbėti iš Prancūzijos valstybės ir Jungtinių Tautų Organizacijos tribūnų, ypač apie skurdą ir žmogaus teises. Jis taip pat išplėtojo mintis apie tarnaujančią ir neturtingą Bažnyčią, ypatingai dėmesingą vargšams, kurios, kaip galima nesunkiai pamatyti, yra labai artimos popiežiaus Pranciškaus mokymui.
Brangūs draugai, džiaugiuosi jus sutikdamas. Kad ir kokia jūsų situacija, jūsų istorija, nešamas svoris, tai Jėzus mus suburia apie save. Jis priima kiekvieną tokį, koks yra. Jame esame broliai ir aš norėčiau, kad jaustumėte, kaip esate čia laukiami. Jūsų atvykimas yra man svarbus ir svarbu, kad jaustumėtės namie, - sakė Pranciškus, kreipdamasis į audiencijos dalyvius: vargo situacijose atsidūrusius ir juos lydinčius.
Pabrėžia popiežius: Jėzus tapo vienu iš vargšų, priėmė vargšo būseną: paniekinto, pamiršto, nieko nereiškiančio. Visa tai Jėzus patyrė, kaip ir vargšai: verta tai atsiminti sunkumuose. Bet taip jis parodo, kokie jam svarbūs vargšai. Vargšai turi būti „Bažnyčios širdyje“, pakartojo popiežius mėgstamus t. Wresinski žodžius. Ir Bažnyčia, kuri mėgsta ir nori to, ką mylėjo ir troško Jėzus, negali išlikti rami tol, kol nepasiekė visų tų, kurie patyrė atmetimą, pamiršimą ir kurie niekam nesvarbūs. Vargšai yra Bažnyčios širdyje, nes leidžia susitikti su pačiu Jėzumi juose: ne žodžiuose, bet pačiame gyvenime, ne abstrakčiose teorijose, o gyvenime, kuriuo dalijamasi.
Būtent pasidalintas gyvenimas, pasakė Pranciškus, atsveria abstrakčias ideologijas, kurios neigia Dievą, tapusį kūnu. „Nes su vargšais pasidalintas gyvenimas mus pakeičia ir mus atverčia. Pagalvokite apie tai!“ – sakė popiežius Pranciškus, pridurdamas, kad daug vargšų gėdijasi savo skurdo ir slepiasi, juos reikia pastebėti, įžengti į jų neviltį, padėti vėl tapti bendruomene, gražinti tapatybę ir egzistenciją. Tiems, kurie tai bando padaryti, popiežius linkėjo neprarasti drąsos ir išsaugoti džiaugsmą.
Noriu jūsų paprašyti vienos paslaugos, patikėti misiją, kurią tik jūs, savo neturte, galėsite atlikti, - audiencijos pabaigoje sakė Šventasis Tėvas. – Paaiškinsiu: keletą kartų Jėzus buvo itin griežtas ir smarkiai subarė tuos, kurie nepriėmė Tėvo žinios. Ir taip, kaip pasakė tą grąžų žodį „palaiminti“ apie vargšus, alkanus, verkiančius, nekenčiamus ir persekiojamus, pasakė ir kitą, kuris, jo ištartas, skamba baugiai. Pasakė „vargas jums“ – turtuoliams, išminčiams, pašaipūnams, išpuikėliams ir veidmainiams. Jums patikiu misiją melstis už juos, kad Viešpats pakeistų jų širdį. Jus prašau melstis ir už tuos, kurie kalti dėl jūsų skurdo, kad atsiverstų. Melstis už turtuolius, kurie pasipuošę purpuru rengia šventes su didelėmis puotomis, negirdėdami į jų duris beldžiančių „lozorių“, prašančių nors puotos likučių. Melskite ir už tuos kunigus, kurie matydami parblokštą ir pusgyvį žmogų, praeina, žiūrėdami į kitą pusę, be užuojautos, - pridūrė popiežius „gerojo samariečio“ palyginimo žodžiais. Jis palinkėjo, kad vargšai melstųsi ir šypsotųsi visiems iš širdies, trokštų jiems gero ir prašytų Jėzaus jų atsivertimo. Jei tai darys, savo širdyse ir Bažnyčioje pažins didelį džiaugsmą.
Melsdamas Marijos ir Juozapo užtarimo popiežius suteikė apaštalinį palaiminimą ir paprašė kartu sukalbėti „Tėve mūsų“ maldą, prancūziškai. (Vatikano radijas).
Nuotraukoje – Popiežius ir audiencijos dalyviai - OSS_ROM
